Jei esate Lietuvos teisininkų draugijos narys, prisijunkite prie "Google" uždarosios diskusijų grupės! Įveskite savo elektroninio pašto adresą ir registruokitės!

	Prisiregistruoti prie Lietuvos teisininkų draugijos.
	El. paštas:
	Žiūrėti archyvus groups.google.com

Notarai primena: vaikai keliauti į užsienį su vienu iš tėvų ir abiturientai stoti į universitetus gali be mūsų paslaugų

Lietuvos notarai kreipiasi į visus tėvelius, vaikų globėjus, mokyklų ekskursijų vadovus bei abiturientus ir stojančiuosius į šalies valstybines aukštąsias mokyklas dar sykį primindami, kad vaikai keliauti į užsienį su vienu iš tėvų ir vidurinių mokyklų absolventai bei kiti į valstybines aukštąsias mokyklas stojantys asmenys tvarkytis dokumentus gali be notaro paslaugų. 

Š.m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja vaiko laikino išvykimo į užsienį bei asmenų, stojančių į valstybines aukštąsias mokyklas, išsilavinimą liudijančių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarka. 

Anksčiau vaikas, vykdamas į užsienį, turėjo turėti abiejų tėvų parašytą ir notaro patvirtintą jų sutikimą. Nuo šios vasaros pradžios vaikai keliauti gali jau žymiai paprasčiau. 

„Jeigu vaikas laikinai išvyksta su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nuo birželio 1 d. jau nebereikalingas,“ – primena Lietuvos notarų rūmų prezidentė, notarė Daiva Lukaševičiūtė. Pasak jos, ši naujoji tvarka yra žymiai patogesnė ir keliaujančių vaikų tėvams, ir ekskursijas ar kitas keliones organizuojantiems mokytojams, ir globos namų vadovams bei auklėtiniams. 

Jeigu vaikas išvyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, LR pasienio kontrolės punkto pareigūnams nuo šiol turi būti pateikiamas tik vieno iš tėvų arba globėjų (rūpintojų sutikimas) ir šio sutikimo kopija. Sutikime, kai jis būtinas, parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba LR diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Vaikui išvykstant su jį lydinčiu asmeniu, sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, LR piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas. Vaikų grupėms vykstant į ekskursijas, turistines ar kitas keliones yra būtinas kelionės organizatoriaus parašu ir antspaudu patvirtintas raštas su išvykstančių vaikų ir juos lydinčių asmenų sąrašu bei šio rašto kopija (šis raštas nėra tvirtinamas notariškai). Svarbus žinoti yra tai, kad vaiko duomenys į keliaujančios grupės sąrašą gali būti įtraukiami tik gavus bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą, parašo tikrumas kuriame turės būti paliudytas notaro arba LR diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. 


Taip pat ir visos šalies stojantieji į valstybines aukštąsias mokyklas jauni žmonės išsilavinimą liudijančių dokumentų gali pas notarą netvirtinti. 

Švietimo ir mokslo ministerija suderino su valstybiniais universitetais ir kolegijomis nuostatą, kad asmenų, stojančių į valstybines aukštąsias mokyklas, išsilavinimą liudijančių dokumentų ir jų priedų kopijas gali tvirtinti valstybinių aukštųjų mokyklų rektoriaus (direktoriaus) įgaliotas asmuo (išskyrus tuos atvejus, kai stojantieji vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą yra įgiję užsienyje). 

Asmenų, stojančių į valstybines aukštąsias mokyklas, išsilavinimą liudijančių dokumentų ir jų priedų kopijų tikrumas, pateikiant prašymą ir registruojant dokumentus, gali būti tvirtinamas tiesiog valstybinių aukštųjų mokyklų priėmimo komisijose. 

Įforminant priėmimą į valstybinę aukštąją mokyklą, šios mokslo įstaigos nuožiūra stojantysis gali pateikti dokumentų originalus, notarų patvirtintas dokumento kopijas arba valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) įgalioto asmens patvirtintą dokumento kopiją. Išimtis yra taikoma užsienyje išsilavinimą įgijusiems asmenims, kurie jau pirmajame stojimo į valstybinę aukštąją mokyklą etape (registruojant prašymą ir dokumentus) turi pateikti notaro patvirtintą dokumento kopiją.
 

Antstolių rūmai perspėja nepasikliauti neprisistatančiais duomenų rinkėjais

Lietuvos antstolių rūmams kelia susirūpinimą spaudoje skelbiami kvietimai skambinti nurodytu telefonu ir informuoti apie neteisėtus antstolių veiksmus. Antstolių rūmai ir jokios kitos oficialios institucijos, kuruojančios antstolių veiklą, su šia anonimine apklausa nėra susiję.

„Neprisistatantys apklausos rengėjai neturi įgaliojimų vertinti antstolių veiklą ar ginti priverstinio išieškojimo procese dalyvaujančių šalių interesus. Apklausos tikslas viešai neįvardijamas, todėl jo teisėtumas kelia abejonių“- pabrėžia Lietuvos Antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.

Pasak A. Astrauskienės, tai ne pirmas atvejis, kai, siekiant konkurencinio pranašumo teisinių paslaugų rinkoje, menkinamas antstolių vardas. Tačiau mažai tikėtina, kad tokiu būdu gali būti apgintos pažeistos asmenų teisės.

Antstolių veiksmų teisėtumą gali vertinti tik teismas. Piliečių pareiškimus dėl antstolių veiklos nagrinėja Seimo kontrolierių įstaiga, Teisingumo ministerija ir Antstolių rūmai. Žmonės, ieškantys realios pagalbos, turėtų kreiptis į šias oficialias institucijas.

Pasikliauti nežinomais pagalbos siūlytojais rizikinga. Reikėtų vengti teikti savo asmens duomenis bei informaciją apie turtinę padėtį neaiškioms, tyrimais prisidengiančioms įmonėms. Į jų rankas patekusi privati informacija bet kada gali būti panaudota prieš žmones, turinčius finansinių problemų. Taip gali būti siekiama ir nusikalstamų tikslų.

Tėvai neprivalės išlaikyti studijuojančių vaikų

Civilinio  kodekso  3.194 straipsnio 3 dalis  ta   apimtimi, kuria  nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo   priteisti tėvų  (ar  vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam,   vidurinį
išsilavinimą  jau  įgijusiam, aukštosios ar profesinės   mokyklos dieniniame  skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24   metų pilnamečiam  asmeniui, prieštarauja Konstitucijai. Tokį  nutarimą šiandien priėmė Konstitucinis Teismas. Plačiau>>>

Antstolių rūmai siūlo nevykdyti iškeldinimų, jei nesuteikiamas socialinis būstas

Antstolių rūmai siūlo stabdyti priverstinio iškeldinimo procesus, kai iš gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems asmenims nėra suteikiamas kitas būstas. Teikiamus įstatymų pakeitimus siūloma svarstyti Seimo Žmogaus teisių komitete.

Antstoliams neretai tenka vykdyti teismų sprendimus, pagal kuriuos privalu iškeldinti asmenis iš būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Dalis iškeldinamųjų lieka be pastogės, kadangi socialinio būsto šalyje trūksta. Nėra ir vienos kompetentingos institucijos, atsakingos už socialinę iškeldinamų asmenų apsaugą.„Visa tai reiškia, kad vykdant valstybės vardu priimtus sprendimus žmonės gali būti iškeldinami tiesiog „į gatvę“. Socialinio teisingumo požiūriu vertėtų atsisakyti kraštutinių sprendimų vykdymo priemonių, jeigu neįmanoma užkirsti kelio jų neigiamoms pasekmėms“,- pabrėžia Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

LR Civilinio proceso kodekso 627 straipsnį „Teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus“ Antstolių rūmai siūlo papildyti 7-uoju punktu, kuris antstoliui suteiktų galimybę sustabdyti arba atidėti vykdomąją bylą dėl iškeldinimo, „kai, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (socialinio būsto), iškeldinami asmenys ar šeima su nepilnamečiais vaikais“.

Taip pat siūloma papildyti LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, kadangi dabartinės redakcijos įstatymas iškeldinamųjų nepriskiria prie asmenų, kuriems teikiama valstybės parama būstui įsigyti. Antstolių rūmų požiūriu, iš paskutinio būsto iškeldinami asmenys turėtų būti įrašyti į atitinkamą valstybės paramą gaunančių asmenų sąrašą.

Antstolių praktika liudija, kad iškeldinimai yra sena skausminga socialinė problema, kuri nebuvo išspręsta nei prieš antstolių institucinę reformą, nei po jos. Antstolių kontorose kasmet vykdoma iki tūkstančio iškeldinimų bylų. Per metus apie 150-200 tokių bylų visiškai įvykdoma, dalį asmenų arba šeimų priverstinai iškeldinant iš būsto ir nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

2005 metų pabaigoje LAR kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) bei Savivaldybių asociaciją, atkreipdami dėmesį į šią situaciją ir akcentuodami būtinybę pasirūpinti iš būsto iškeldinamais žmonėmis.

SADM savo atsakyme Antstolių rūmams paaiškino, kad apie iškeltą problemą informavo Aplinkos ministeriją, nes būtent ji yra „atsakinga už būsto politikos formavimą bei būsto strategijos įgyvendinimą“. SADM nuomone, viena iš galimybių, kuria gali pasinaudoti iškeldinami asmenys, yra socialinio būsto nuoma, tačiau už socialinio būsto fondo sudarymą ir nuomą atsakingos savivaldybės.

Dabartinis atotrūkis tarp asmenų poreikio gauti socialinį būstą ir valstybės galimybių jį suteikti verčia manyti, kad visų iškeldinamų asmenų aprūpinti socialiniu būstu artimiausiu metu nebus įmanoma. Labiausiai socialinio būsto trūksta didmiesčiuose, kur nekilnojamojo turto kainos didelės, ir savivaldybės nepajėgios apsirūpinti reikiamu kiekiu patalpų.

Socialinio būsto lyginamoji dalis Lietuvoje yra vidutiniškai 5 kartus mažesnė, negu kitose Europos Sąjungos šalyse, konstatuojama Ūkio ministerijos parengtoje ir Europos Komisijai pateiktoje Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje 2007-2013 metų laikotarpiui. Socialinis būstas Lietuvoje sudaro mažiau kaip 3 proc. viso būsto fondo, kai ES šalių vidurkis yra 15 proc.

Kaip nurodoma 2004 metų spalio 28 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijoje, socialinio būsto plėtra finansuojama nepakankamai ir fragmentiškai. 2004 metais dėl įvairių priežasčių nebuvo įsisavinta apie 4 mln. litų iš šiam tikslui valstybės biudžete numatytų lėšų.

Pasak I. Karalienės, racionaliau panaudojant šias lėšas būtų galima geriau pasirūpinti ir iškeldinamų asmenų socialinių interesų apsauga, sukuriant tokios apsaugos įgyvendinimo mechanizmą. O iki to momento, kol iškeldinamiems asmenims bus užtikrintos reikiamos socialinės garantijos, vertėtų numatyti lankstesnę kraštutinių priverstinio vykdymo priemonių taikymo sistemą.

Advokatų taryba ir Teisingumo ministerija principingai vertins advokatų darbą

      Teisingumo ministras Petras Baguška ir Lietuvos advokatų tarybos (LAT) pirmininkas Rimas Andrikis nesitaikstys su nekokybišku advokatų darbu ir principingai vertins jų prasižengimus bei nekokybiškai suteiktas paslaugas.
   Ministras P.Baguška ir LAT pirmininkas R.Andrikis aptarę advokatūros aktualijas, problemas ir tolimesnį bendradarbiavimą sprendžiant kylančius klausimus, viena pagrindinių aktualijų pavadino advokatų teikiamų paslaugų kokybės gerinimą ir teisinės pagalbos prieinamumą visuomenei. Ministras P.Baguška atkreipia dėmesį, kad advokatų paslaugų kokybė ypač svarbi teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Už ją žmonėms mokėti nereikia, nes šias paslaugas apmoka valstybė. Kaip žinia, nuo 2005 metų gegužės naujai veikianti teisinės pagalbos sistema numato, kad be nuolat valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių atrinktų advokatų, tokias pat paslaugas prireikus atskirose bylose teikia ir papildomai samdomi advokatai.
      Kalbant apie atskirų advokatų veiklą, kuria diskredituojamas advokato profesinis vardas, R.Andrikis atkreipia dėmesį, kad „meškos paslaugą“ advokatūrai padarė prieš keletą metų atsiradusi galimybė teisininkams be jokio kvalifikacinio egzamino tapti advokatu. Ši nuostata jau nebegalioja, tačiau net ir per palyginti trumpą laiką į advokatūrą pateko ne vien aukščiausios kvalifikacijos teisininkų. Teisingumo ministerija ir Lietuvos advokatų taryba, anot teisingumo ministro P.Baguškos, skirs gerokai didesnį dėmesį advokatų paslaugų kokybės gerinimui ir nekokybiškai dirbančiųjų principingam vertinimui.
      Pažymėtina, kad nuo 2005 metų birželio iki šių metų balandžio pabaigos Advokatų taryba iš viso advokatams iškėlė 37 drausmės bylas. Išnagrinėta 17 drausmes bylu. Dviejų advokatų atžvilgiu pripažintas negaliojančiu sprendimas pripažinti asmenį advokatu, kitaip tariant, nubaustieji pašalinti iš advokatų. Dviem atvejais skirti papeikimai, vienas asmuo išbrauktas is advokatų padėjėju sąrašo. Dažniausiais skirta nuobauda – pastaba..
      Lyginant su prieš tai buvusiu kiek ilgesniu laikotarpiu (2004 m. kovo pabaiga – 2005 m. balandžio pradžia) Advokatų taryba iškėlė advokatams 26 drausmės bylas, taip pat 114 drausmės bylų - už tęstinį įmokų bendriems profesiniams reikalams nemokėjimą Pastabos skirtos 25 kartus, papeikimas - 30, viešai paskelbiamas papeikimas - 25, pripažinimas negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu - 35.
      Kaip žinia, šiuo metu asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Toks asmuo taip pat turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Svarbus reikalavimas - nepriekaištinga reputacija. Jei toks asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų ir išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą – jis prisiekia teisingumo ministrui ir yra įrašomas į praktikuojančių advokatų sąrašą.
      Advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Tokias bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Advokatui už nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali skirti įvairias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą; viešai paskelbiamą papeikimą. Griežčiausia drausminės atsakomybės forma – išbraukti asmenį iš advokatų.

Vyriausiasis administracinis teismas parengė praktikos apibendrinimą

    Valstybės tarnautojų ginčų su administracija skaičius kasmet auga. Štai 2002 metais tokių bylų administraciniuose teismuose buvo gauta 331, o 2005 metais jų skaičius padidėjo daugiau nei 8 kartus (2763 bylos).
       Vyriausiojo administracinio teismo parengtame praktikos apibendrinime aptariami priėmimo į valstybės tarnybą, atleidimo iš jos, drausminių nuobaudų skyrimo, valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir kiti aktualūs klausimai.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas, nagrinėjantis administracines bylas ir formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

Lietuvos Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl minimalios mėnesinės algos

2006 07 13 d. Lietuvos Konstituciniame teisme įregistruotas Seimo narių prašymas „ištirti ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatos – 2003-07-18 Nr. 937 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 1 ir 2 punktai; 2004-03-24 Nr. 316 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 1 ir 2 punktai; 2005-04-04 Nr. 361 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 1 ir 2 punktai; 2006-03-27 Nr. 298 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 1.1, 1.2 ir 2 punktai – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Prašymą pasirašę Seimo nariai pritarė Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos nuomonei, kad Vyriausybė Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies pagrindu savo nutarimais nustatė skirtingus minimalius valandinius atlygius ir skirtingas minimalias mėnesinės algas atskirų kategorijų darbuotojams. Toks teisinis reguliavimas Seimo narių nuomone yra ydingas. Diskriminuoja valstybės tarnautojus ir pareigūnus. Tai kelia pagrįstų abejonių, kad Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalis ir skirtingų dydžių MMA nustatantys Vyriausybės nutarimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės įstatymui principui. Lietuvos Respublikos Seimo nariai pažymi, kad „...Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų“. Kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį teismą tekstas   Europos Sąjungos teisės perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę stebėjimo rezultatų apibendrinimas ir pasiūlymai   2006 m. kovą-gegužę Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos advokatūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, dienraštis „Verslo žinios“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacija organizavo „Netinkamo ES teisės perkėlimo stebėjimo akciją“, kurios metu verslininkai, teisininkai ir kiti suinteresuoti asmenys teikė atvejus, susijusius su klaidinimu dėl Europos Sąjungos (ES) teisės, nepagrįstais alternatyvų pasirinkimais ar neteisingu ES teisės perkėlimu. Akcijos metu buvo sulaukta 18 pavyzdžių iš įvairių sričių. Visas apibendrinimas - pridedamame dokumente (.pdf formatu).